- katalikas
- katalìkas, -ė (plg. l. katolik) smob. (2) [K], OZ23, J, Prn, Rm, Tl, Al; M kas išpažįsta katalikybę: Katalikų dvasininkija sp. | Nei valgyt turit, nei apsivilkt – šventi katalìkai Trgn.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
katalikas — katali̇̀kas, katali̇̀kė dkt. Katali̇̀kų dvãsininkai … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
nekrikštas — nẽkrikštas scom. (1) 1. Ds kas nekrikštytas; be krikšto miręs kūdikis: Šituos kapeliuos laidoja daugiausia nẽkrikštus Lnkv. ^ Ko čia lakstai kai nẽkrikšto dūšia Sdk. 2. ne krikščionis, ne katalikas: Jeigu nẽkrikštas bažnyčios kieliką vogė,… … Dictionary of the Lithuanian Language
apartė — sf. (1) žr. apvartė: Vyžų apartė nutrūko Grk. Vakarodamas piemuo nuvijo kas vakarą po dvejas poras aparčių Sr. Tai rištuvus, juostas, apartes audžia BsMtI107. ^ Menkas iš jo katalikas, tik iki aparčių J.Jabl … Dictionary of the Lithuanian Language
ekskomunika — ekskomùnika sf. (1) atskyrimas nuo bažnyčios: Katalikas, skaitydamas indeksuotas knygas, ne tik sunkiai nusideda, bet ir užsitraukia ekskomuniką, kitaip sakant, jis atskiriamas nuo bažnyčios rš … Dictionary of the Lithuanian Language
jaunkatalikis — jaunkatalikis, ė smob. (1) jaunasis katalikas: O pyktis nei su senkatalikiais, nei su jaunkatalikiais Kanopa nenorėjo rš … Dictionary of the Lithuanian Language
katilikas — ×katilìkas, ė smob. (2) K; R, MŽ2228 žr. katalikas … Dictionary of the Lithuanian Language
katolikas — ×katolìkas, ė smob. (2) DP91, (4) DP457; SD87, SPI226 žr. katalikas … Dictionary of the Lithuanian Language
kitatikis — kitãtikis, ė smob. (1), kitatikỹs, ė̃ (34b); LL212, Ser kito tikėjimo žmogus: Ne naudos, o vien žalos atnešdavo kalnėnams taip pat ir mulų nuolat skelbiamas gazavatas prieš kitatikius A.Vien. Tas tiesas pripažįsta ne tik katalikai, bet ir… … Dictionary of the Lithuanian Language
nuvirpinti — nuvìrpinti tr. 1. caus. nuvirpėti 1: I arimas dar buvo su tums žambiais, ka nuvìrpins – virpėsi visas su tuo žambiu Lpl. | refl.: Nusipurtinu, nusivìrpinu išgėręs, bet geru numinę Šts. 2. virpant atlikti: Muno šeimininkė vìrpa visa, ale… … Dictionary of the Lithuanian Language
popiežininkas — popiežininkas, ė smob. (1) K 1. LL138 popiežiaus šalininkas: Pamažu brendęs judėjimas 1419 m. peraugo į čekų liaudies sukilimą prieš Vokietijos imperatorių ir prieš popiežininkus rš. 2. N pripažįstantis popiežių katalikų bažnyčios galva,… … Dictionary of the Lithuanian Language